- lepiai
- lepiai̇̃ prv. Lepiai̇̃ augi̇̀nta dukrẽlė.
.
.
lepus — lepùs, ì adj. (4) 1. išlepęs, mėgstantis patogumus, skanų valgį, vengiantis sunkesnio darbo ir pan., graikštus: Lepùs, be galo lepùs – nieko neprisirenka valgyti Dkš. Mūsų babutė yra dideliai lepì – bile ko anai nepaduosi pavalgyti, vis… … Dictionary of the Lithuanian Language
lėpis — sm. (1) 1. Vkš, NdŽ zool. toks paukštis, lelys: Vaikščioj (kraustos) kaip lėpis, kiaušius nešiodams Kos123. 2. BzF136 bot. pelkinis žinginys (Calla palustris). 3. LBŽ bot. lūgnė (Nuphar): Geltonieji lėpiai (N. luteum) MitII137. 4. LBŽ bot … Dictionary of the Lithuanian Language
lepauti — 1 lepauti, auja, ãvo intr. R, N, I; K būti išlepusiam, lepiai gyventi: Kurs po noru savo valiavoja, bargavoja valgius, gėrius, tas lepauja, t. y. nenori jeib kokį valgį valgyti, gėrį gerti J. Nesilepaukit per daug Bsg … Dictionary of the Lithuanian Language
subinė — sùbinė sf. (1) Š, NdŽ, KŽ, Smln, subinė̃ (3b) K, LsB403, NdŽ, KŽ, Rsn, subìnė (2) J, FrnW, NdŽ vlg. 1. Q1, B, R, MŽ, Sut, I, N, K, LsB403, M, L užpakalis, sėdmenys: Sudėjimas iš dviejų bulių vadinas sùbinė J. Jo subinė̃ girnų didumo Lš. Laksto … Dictionary of the Lithuanian Language